Priminimas tėveliams: profilaktiniai vaikų sveikatos patikrinimai!

Vasara – laikas, kuomet eilės prie vaikų gydytojų kabinetų sutrumpėja, tėvai džiaugiasi, galėdami pailsėti nuo šaltojo sezono metu nuolat vaikus persekiojančių infekcijų. Dažnai atostogaudami ir ilsėdamiesi pamirštame, kad dabar – pats patogiausias laikas atlikti profilaktinius vaikų sveikatos patikrinimus.
Labai svarbu pas gydytoją bent kartą per metus vaikus nuvesti profilaktiniams sveikatos patikrinimams, nes augant vaikams, jų organizmai keičiasi ne tik išoriškai. Patikrinimų metu gali išryškėti ir paveldėtos, giminėje iš kartos į kartą besikartojančios, ligos, bet ir naujos, netikėtos ar tokių ligų pradžia. Juk kiekvieną sutrikimą ar ligą daug lengviau įveikti kuo anksčiau ją nustačius ir pradėjus gydyti, ar keičiant gyvenimo būdą.
Vaiko sveikatos pažymėjimą ugdymo įstaigai reikia pateikti ne vėliau kaip rugsėjo 15d. Jei patikrinimus atidėsite rudeniui, teks pačioje mokslo metų pradžioje praleisti pamokas, be to gali tekti kreiptis į kitus specialistus dėl nustatytų ar įtariamų sutrikimų, galite iki nustatytos datos ir nebespėti patikrinti vaikų sveikatos.

Sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis Radviliškio rajone 2013 metais

images

Širdies ir kraujagyslių ligos yra viena svarbiausių ne tik medicinos, bet ir socialinių problemų. Kraujotakos sistemos ligos nėra iš pagrindinių vyraujančių ligų Radviliškio rajone, tačiau mirtingumas nuo kraujotakos sistemų ligų tiek Radviliškio rajone tiek šalyje išlieka didžiausias ir sudaro apie pusę visų mirčių. Taip pat minėtos ligos šalyje sudaro vieną trečdalį invalidumo priežasčių bei nulemia 15-20 proc. apsilankymų sveikatos priežiūros įstaigose.

Sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis Radviliškio rajone 2013 metais

 

,,Kamštelių vajus“

IMG_2133 IMG_2138 IMG_2141

Šeduvos lopšelis-darželis dalyvavo dienraščio „Lietuvos žinios“ paskelbtoje plastikinių kamštelių rinkimo akcijoje „Kamštelių vajus“. 2013 m. gegužės – spalio mėnesiais buvo surinkta daugybė įvairiaspalvių kamštelių. Iš kamštelių vaikai padarė meninį darbelį „Drugelis“, kuris su dalimi kamštelių iškeliavo į Respublikinę parodą. Ši graži idėja nenutrūko ir vaikai kartu su tėveliais plastikinius butelių kamštelius rinko visus mokslo metus namuose, parkuose, prie vandens telkinių. Nors tai labai smulki ir įkyri šiukšlė, visgi ją galima panaudoti ir kitur. Tada ir kilo idėja sujungti du projektus ,,Kamštelių vajus“ ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie susisiekimo ministerijos konkurso ,,Eismo saugumas bendruomenėse 2014“. Projekto tikslas – skatinti mąstyti „žaliai“, puoselėti kūrybiškumą ir ugdyti komandinį darbą. Vaikai surinktuosius butelių kamštelius rūšiavo pagal spalvas, o suaugusieji – sukūrė ant dviejų pavėsinių sienų spalvingus paveikslus saugaus eismo tema, kurie džiugina kiekvieno akį kuris tik užsuką į lopšelį-darželį.

VSPS, dietistė Rita Tamošiūnaitė

Grūdinimasis – 4 dalis

Pirties procedūros – tęsinys

Tęsiame grūdinimosi temą apie pirties procedūrų poveikį organizmui
Širdis
• Širdis – nesustodama pumpuoja apie 4 litrus kraujo per minutę, taigi apie 3000 tonų per metus. Vidutinis širdies ritmų dažnis – 60-80 dūžių per minutę. Pirtyje, veikiama karščio, širdis plaka iki 100-160 dūžių per minutę.
• Pirtis treniruoja širdį. Labiausiai krūvis širdžiai tenka kontrastinių procedūrų metu. Todėl žmonėms, kurių aukštas spaudimas apsipylimų šaltu vandeniu ar sniegu reikėtų atsisakyti. Jiems užtenka išeiti atsivėsinti į priešpirtį ar vėsesnes patalpas.
• Tačiau žmonėms, kurių kraujospūdis mažas, kaip tik kontrastinės procedūros rekomenduojamos.
• Turintys tam tikrų širdies negalavimų, turėtų pirtyje įsitaisyti horizontaliai, kada pirtyje temperatūra jau šiek tiek mažesnė, tačiau drėgmės joje daugiau.
Negalima eiti į pirtį, jei sergama:
• Sergant ūmiu infarktu ar 1 ir 2 reabilitacijos fazėje
• 3 stadijos hipertonine liga (kai sistolinis >180, o diastolinis >110)
• Ūmiais širdies ir kraujagyslių sistemos uždegimais
• Kardiomiopatija
• Piktybine hipertenzija (reta – serga trys iš 100 000)
• Polinkiu kraujuoti
• Ūmiu tromboflebitu

Skaityti toliau…

Grūdinimasis – 3 dalis

Pirties procedūros

Higienos ir profilaktikos tikslais pirtys buvo naudojamos nuo seniausių laikų. Įvairių kraštų pirtys yra skirtingos savo konstrukcija ar sudėtimi, skiriasi ir vandens bei šilumos procedūros.
Mūsų laikais pirtis – ne vien sveikatos ir žvalios nuotaikos palaikymo priemonė. Ji dar į būrį sutelkia gerus draugus. Pirties šiluma tarsi palaiko ir žmogiškąją širdies šilumą, geranoriškumą, skatina draugiškus pokalbius.
Pirtis ir pėrimasis – tai tema, kurios pagrindu galima parašyti šimtus knygų, tačiau vis tiek atsiras kokia nors pamiršta senovinio meno detalė, be to kiekvienas pirtininkas turi savų paslapčių.
Pirties garo veikiamas organizmas patiria naudingą ,,sukrėtimą‘‘. Kraujo srautas sustiprėja odos paviršiuje ir raumenyse, o smegenyse – susilpnėja. Dingsta nervinė įtampa, atsipalaiduoja raumenys, todėl patyrus stresą, didelę nervinę įtampą, didelius fizinius krūvius, patariama eiti į pirtį.
Per 10–20 buvimo pirtyje minučių širdies ritmas padažnėja 50–70 %, o tai prilygsta 1 val. fizinių pratimų. Pirtyje praleisdami 30 min. sudeginsite net 400 kalorijų! Be to, pagreitėja medžiagų apykaita, o dėl dažno prakaitavimo netenkame daug skysčių.
Tiesa, prarastą drėgmės balansą organizme būtina atstatyti, todėl nepamirškite gerti daug skysčių.
Karščio poveikis organizmui

Plaučiai
• Plaučiai – kvėpavimo organas, kuriame vyksta dujų apykaita tarp organizmo ir aplinkos. Medicinos įstaigose taikomos inhaliacijos.
• Pirtis sudaro galimybę atlikti inhaliacijas su fitoncidais ir įvairiomis aromatinėmis medžiagomis. Po pirties plaučių ventiliacija padidėja apie 2,5 karto, o deguonies įsisavinimas – apie 30 procentų.
• Aukštoje pirties temperatūroje žūva kenksmingos bakterijos ir virusai, o padažnėjęs kvėpavimas (~20 kartų/min.), padeda greičiau susidoroti su užkratu.

Oda
• Oda – vienas didžiausių organų. Odoje yra daugybė smulkių kraujagyslių, limfotakių, nervų galūnėlių, kurios nuolat ,,praneša“ apie kenksmingus arba malonius aplinkos pokyčius.
• Odoje esama apie 2,5 milijono prakaito liaukų, kurios per parą išskiria apie 600 – 1600 g prakaito. Vienos procedūros metu papildomai išskiria 1-2,2 kg prakaito. Šiluma padeda organizmui greičiau ir efektyviau pašalinti kenksmingas medžiagas bei toksinus. Pirties garas geriau už kitas higienos priemones atveria ir išvalo visas odos poras. Vos įžengus į pirtį, jau po 2-3 min. pradedama po truputį prakaituoti, vėliau ima oda prakaituoti stipriau. Į pirtį reikia įeiti sausam.

Nervų sistema
• Nervų sistemai pirties poveikis pajuntamas labai greitai. Daugelis pirtyje ar tuoj po jos, pasijunta ramesni, atsipalaidavę.
• Po pirties gerai miegama. Išnyksta galvos ir sąnarių skausmai.
• Reguliarus pirties lankymas ne tik grūdina organizmą, bet ir stiprina atsparumą stresui.
• Gilus sąnarių ir raumenų įšildymas ir intensyvesnė kraujotaka palankiai veikia periferinę nervų sistemą, taigi padeda gydyti radikulitą bei kitas ligas.
• Į pirtį nerekomenduojama eiti sergant epilepsija, ūmiu centrinės ir vegetatyvinės nervų sistemos uždegimu, cerebraliniu paralyžiu su kraujo indų etiologija, Parkinsono liga.

Tęsinys kitame straipsnyje.

Radviliškio rajonas turi šaunių SVEIKUOLIŲ!

Aistė Balčiūnaitė Aistė Balčiūnaitė

AISTĖ BALČIŪNAITĖ. Ji yra aktyvi, labai daug sportuoja, neturi žalingų įpročių, rūpinasi savo sveikata, mityba, grūdinasi, yra linksma, mėgsta kvailioti ir linksminti kitus žmones, lanko šaulius, domisi kariuomene, turi išsilaikiusi Lietuvos kūno kultūros aukso su ąžuolo vainiku ženklo normatyvus, mėgsta adrenaliną ir nebijo iššūkių.
Rekomendavo sesuo Agnė Balčiūnaitė.

 

Gražina Likpetrienė Gražina Likpetrienė

GRAŽINA LIKPETRIENĖ. Ji užsiiminėja joga rytais, sveikai maitinasi, vakarais važinėja dviračiu. Organizuoja bėgimus už blaivybę, dalyvauja maratonuose, žiemą maudosi eketėse.
Rekomendavo Šeduvos m. bendruomenė.

  Skaityti toliau…

SAUGAUS EISMO STOVYKLA

IMG_0503 IMG_0511 IMG_0547

           Pasitinkant vasarą Šeduvos lopšelyje-darželyje nuo birželio 9 d. iki birželio 13 d. buvo surengta vienas iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie susisiekimo ministerijos konkurso ,,Eismo saugumas bendruomenėse 2014“, renginių ,,Saugaus eismo stovykla“. Tai bendras mūsų ir tėvų rūpestis – visi norime, kad vaikai būtų saugūs, pasitikintys savo gebėjimu elgtis įvairiose situacijose. Mokydami saugaus elgesio gatvėse kartu mokome ir saugaus elgesio socialinėje aplinkoje. Visą savaitę pedagogės ir visuomenės sveikatos priežiūros specialiste, dietiste su vaikais kalbėjosi apie saugumą gatvėje, priminė pagrindines saugaus eismo taisykles, atkreipė mažųjų dėmesį į gatvėje tykančius pavojus ir patarė, kaip jų išvengti. Lauke ir grupėse vaikai žaidė stalo saugaus eismo žaidimus, kūrė ir piešė darbelius saugaus eismo tematika. Mokėsi saugiai pereiti šviesoforo reguliuojamą perėją. Pramogavo ir mokėsi drausmingais elgtis gatvėje vairuojant įvairias transporto priemonės.

 VSPS, dietistė Rita Tamošiūnaitė

Žygis dviračiais

 

IMG_2110 IMG_2087 IMG_1999

          Šeduvos lopšelio-darželio bendruomenė dalyvauja Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie susisiekimo ministerijos konkurse ,,Eismo saugumas bendruomenėse 2014“. Birželio 5d. 18 val. lopšelio-darželio bendruomenė kvietė savo ugdytinius kartu su tėveliais ir svečius iš Ispanijos, Belgijos, Prancūzijos, Bulgarijos, Italijos, Turkijos, kurie dalyvauja tarptautiniame daugiašaliame Comenius programos projekte „Liaudies žaidimai, legendos ir tradicijos“, į dviračių žygį. Žygio dalyviai rinkosi į miesto aikštę ir sutartu laiku gausus dalyvių būrys pajudėjo lydimas dviejų policijos ekipažu iš Šeduvos į Raudondvario žirgyną ir aerodromą. Susipažinome su kitokiomis transporto priemonėmis. Kas norėjo jodinėjo žirgais, o kas nepabūgo pabandė ir paskraidyti. Važiavimas dviračiais yra pats geriausias būdas pažinti savo krašto gamtą, kultūrą, žmones. Dviratininkai glaudžiai susiję su gamta, jaučia jos pokyčius, užuodžia įvairius kvapus, išgirsta ir pamato daug daugiau nei važiuodamas automobiliu. Visi kupini teigiamų emocijų saugiai sugrįžome į miesto aikštę, kur Šeduvos lopšelio-darželio direktorė, Daiva Staškūnienė, įteikė visiems žygio dalyviams Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie susisiekimo ministerijos skirtas dovanėles – atšvaitus.

VSPS, dietistė Rita Tamošiūnaitė

 

Grūdinimasis – 2 dalis

„Kur vanduo – ten gyvenimas“

Senovės rytiečių išmintis

Norėdami, kad tauta būtu sveika, senovės egiptiečiai visus vaikus nuo gimimo mokė plaukti. Vandens procedūros organizmą veikia įvairiapusiškai ir stipriau nei oro bei saulės vonios.
• Veikiant vandens procedūroms, iš pradžių jaučiamas šaltis, odos kraujagyslės susitraukia, į vidaus organus daugiau priplūsta kraujo, kartais gali atsirasti „žąsies oda“, drebulys. Tačiau greitai (po minutės ar dviejų) kraujagyslės išsiplečia, pagerėja kraujotaka odoje – oda parausta, sušyla.
• Trumpos vandens procedūros teigiamai veikia raumenų, kraujagyslių ir nervų sistemas, medžiagų apykaitą, taip pat bendrą savijautą
• Atliekant vandens procedūras, jo temperatūra mažinama palaipsniui.
• Vandens temperatūra iš pradžių turi būti 36-37 laipsniai, o vėliau ji kas tris-penkias dienas mažinama laipsniu iki 28 laipsnių. Vėl kartojama tris-penkias dienas.
• Stebėkite savijautą, jei jaučiatės negerai po apsipylimų, temperatūrą mažinkite kas penkios – septynios dienos.
• Po apsipylimo, reikia gerai ištrinti kūną iki sausumo šiurkščiu rankšluosčiu ir apsirengti.
• Jei šaltu sezono metu nerizikuojate pradėti taikyti vandens procedūrų, galite daryti apsitrynimus.
• Labai panašiai apsitrynimai atliekami kaip ir apsipylimai: sudrėkinus rankšluostį 36-37 laipsnių vandeniu pradedame trinti koją, po to priešingą ranką, po to kitą koją-kitą priešingą ranką, po to -krūtinę, nugarą. Taip darome kelias dienas, po to – rankšluostį sušlapiname vėsesniu vandeniu ir vėl atliekame procedūras.
Po procedūros kūną gerai nusausiname rankšluosčiu ir apsivelkame šilčiau, kol įpratinsime kūną prie tokios procedūros.

 

Grūdinimasis – 1 dalis

file60126575_7ccb46d9Grūdinimas – tai visa sistema priemonių, skirtų organizmo atsparumui didinti. Užgrūdintas organizmas yra atsparesnis ne tik nepalankiems aplinkos veiksniams, bet ir mažiau imlus įvairioms ligoms (viršutinių kvėpavimo takų katarui, gripui ir kitas).
Grūdinimo esmę sudaro organizmo termoreguliacijos mechanizmo treniruotė įvairiems temperatūros poveikiams. Žmogaus kūno paviršiuje yra daugybė nervų atsišakojimų, kurie vadinami receptoriais. Jie, veikiami aplinkos temperatūros, perduoda impulsus į centrinę nervų sistemą. Nuo šalčio odos kraujagyslės susitraukia, ir dėl to išskiria mažiau šilumos. Ir priešingai – atiduoda šilumą į aplinką, kai šilta. Sistemingai veikiant įvairiems temperatūros dirgikliams, sustiprėja galvos žievės ryšys su odos receptoriais, ir organizmas pradeda greičiau reaguoti į oro temperatūros svyravimus.
Kuo geriau funkcionuoja odos kraujagyslės, tai yra susitraukia nuo šalčio ir išsiplečia nuo šilumos, tuo geriau organizmas prisitaiko prie netikėtai pasikeitusios aplinkos temperatūros poveikio.
Į grūdinimo priemonių kompleksą įeina grynas oras, saulės vonios, vandens procedūros, tinkama apranga, fizinis organizmo lavinimas, pirties procedūros.


Bendros grūdinimosi procedūros:
1. Grūdinti reikia sistemingai, ištisus metus, nepaisant metų laiko, be pertraukų.
• Nereguliarus grūdinimas neefektyvus, nes ilgos pertraukos tarp procedūrų nesustiprina pasiekto rezultato ir viską tenka pradėti iš pradžių. Grūdinimo pertraukos susilpnina adaptacinius mechanizmus, kurie susidaro į šaltį veikiant grūdinimo procedūroms. Suaugusiems žmonėms nutraukus grūdinimo procedūras 3-4 savaitėms, ryškiai susilpnėja susidaręs atsparumas šalčio poveikiui.
• Atsižvelgiant į metų laiką ir kintančias aplinkos sąlygas, tam tikras procedūras galima keisti, varijuoti, bet jokiu būdu visai jų neatsisakyti. Pavyzdžiui, dušą arba viso kūno apipylimą vandeniu, kurį visi gerai toleruoja vasarą, žiemą galima pakeisti kojų apipylimu šaltu vandeniu arba viso kūno aptrynimu drėgnu rankšluosčiu, suvilgytu kambario temperatūros vandeniu.
• Ištisus metus sistemingai grūdintis galima tik tuomet, kai dienos režime grūdinimo procedūroms bus skirtas konkretus laikas kaip ir maitinimui, miegui, kitiems užsiėmimams.
2. Grūdinti reikia laipsniškai. Labai staigūs aplinkos pakitimai netreniruotam organizmui gali būti žalingi.
• Svarbu gerai įsisąmoninti, kad grūdinimo pagrindą sudaro organizmo ypatybė pamažu prisitaikyti prie neįprastų sąlygų. Prie šalčio organizmas turi pratintis laipsniškai ir nuolat. Palengva pereinama nuo silpnesnių grūdinimo procedūrų prie stipresnių.
3. Visas grūdinimo procedūras reikia atlikti tik tada, kai esate sveikas, geros nuotaikos, normalios kūno temperatūros. Jei esate blogos nuotaikos, pakyla kūno temperatūra, pašiurpsta oda, visas procedūras reikia atidėti, nes tada nuo grūdinimo teigiamo efekto nebus.
Efektyviausi ir populiariausi grūdinimosi būdai:
• grynas oras, kambarių vėdinimas, ypač atliekant rytinę mankštą ir svarbu – einant miegoti. Pripratus miegoti vis prie vėsesnio oro, galima kambario, kuriame miegate temperatūrą mažinti iki 15-16 laipsnių.
• Grynas oras – pasivaikščiojimų metu.