Pasaulinė kovos su AIDS diena

10

Gruodžio 1 diena – pasaulinė kovos su AIDS diena. Nuo 1981-ųjų, kada buvo užregistruotas pirmasis šios ligos atvejis, vis dar nėra vaistų, galinčių ją išgydyti, nors mokslininkai jau sukūrė keletą preparatų, stiprinančių imuninę sistemą, kurie padeda kovoti su ŽIV (žmogaus imuniteto virusu) ir taip prailginti gyvenimą. Sergančių AIDS ir nešiojančių ŽIV Lietuvoje irgi daugėja, todėl reikia susirūpinti brangiausiu žmogaus turtu – gyvybe.

ŽIV/AIDS statistikos pokyčiai Lietuvoje per 2016 metus:

  • 2016 metais užregistruota 214 naujų užsikrėtimo ŽIV infekcija atvejų (165 vyrai ir 49 moterys). Iš viso iki 2017 m. sausio 1 d. Lietuvoje užregistruoti 2 749 ŽIV atvejai (2 182  – vyrai, 567 – moterys).
  • Sergamumo ŽIV infekcija rodiklis 2016 metais padidėjo palyginus su 2015 metais – nuo 5,4 iki 7,4 atvejo 100 tūkst. gyv. Aukščiausi sergamumo ŽIV rodikliai 2016 metais užregistruoti Klaipėdos ir  Vilniaus apskrityse, žemiausi – Panevėžio ir Kauno apskrityse (1 lentelė).
  • Daugiau nei pusę (53,7 proc.) užsikrėtusiųjų ŽIV sudaro 25–39 metų amžiaus grupių asmenys.
  • 38,8   asmenų ŽIV infekcija užsikrėtė vartodami švirkščiamuosius narkotikus, 30,4  proc. asmenų – heteroseksualių santykių metu, 12,1 proc. – homoseksualių santykių metu, 18,2 proc. – užsikrėtimo būdas nežinomas bei užregistruotas vienas perinatalinio ŽIV perdavimo atvejis.
  • Beveik pusė užsikrėtusiųjų ŽIV prezervatyvus, galinčius sumažinti ŽIV perdavimo riziką, nenaudoja arba naudoja retai.

1 lentelė. Sergamumas ŽIV infekcija pagal apskritis, 2013–2016 m.

Eil.

Nr.

ApskritysIš viso užregistruota susirgimųUžregistruota susirgimų 10 000 gyv.*
2013m.2014m.2015m.2016m.2013m.2014m.2015m.2016m.
1Vilniaus663752810,820,460,641,01
2Kauno292025200,490,340,430,35
3Klaipėdos293327330,881,010,831,02
4Šiaulių211616230,730,560,570,84
5Panevėžio35650,120,210,260,22
6Alytaus721060,460,130,680,42
7Marijampolės166120,060,390,400,82
8Tauragės52360,470,190,290,60
9Telšių684100,410,550,280,72
10Utenos175110,070,500,360,81

 

„ŽIV ligos gydymas – tai ŽIV prevencija“

Esminis lūžis įvyko 1996 metais, atradus naują grupę vaistų ŽIV ligai gydyti. Jie suteikė naujos vilties. Nuo tada gydymas buvo kur kas sėkmingesnis ir ŽIV infekcija iš neišvengiamai mirtinos tapo palyginti gerai kontroliuojama lėtine liga. Be to, naujausi – 2011 m. moksliniai tyrimai patvirtino, kad ŽIV ligai gydyti vartojami vaistai, slopinantys viruso dauginimąsi, sumažina viruso koncentraciją žmogaus biologiniuose sekretuose tiek, kad ŽIV perdavimo rizika lytinių santykių metu sumažinama net 96 proc. Ypatingas vaistų poveikis viruso dauginimuisi organizme paskatino specialistus sutelkti prevencijos resursus. Šiuo metu antivirusinį ŽIV ligos gydymą pasaulyje gauna 6.6 mln. žmonių. Tačiau jis reikalingas 14.2 mln. žmonių. Vadinasi, tik 47 proc. pasaulyje patenkinamas gydymo poreikis. Lietuvoje ŽIV ligos gydymą gauna apie 200 žmonių. Antivirusiniai vaistai vienam žmogui metams vidutiniškai Lietuvoje kainuoja nuo 25 iki 32 tūkst. litų. Gydymą pilnai apmoka ligonių kasos. Prognozės – vaistų poreikis augs, nes kasmet daugėja žmonių, kuriems reikalingas gydymas. 2008 metais Pasaulinėje AIDS konferencijoje buvo pateikti aiškūs skaičiai – per metus antiretrovirusiniais vaistais pradedamas gydyti vienas ŽIV užsikrėtęs žmogus, du – užsikrečia ŽIV.

Artimiausi iššūkiai Lietuvai kovoje su ŽIV:

  • Augantis antivirusinių vaistų poreikis ir jo našta valstybės biudžetui, ypač norint užtikrinti gydymo prieinamumą įkalinimo į
  • Valstybinės ligonių kasos specialistai apskaičiavo, kad norint užtikrinti valstybės kompensuojamą ŽIV ligos gydymą vienam ŽIV užsikrėtusiam asmeniui, du žmonės turi visus metus dirbti, nesirgti ir mokėti mokesč
  • Kova su narkomanija, kaip su vienu ryškiausių ŽIV rizikos veiksnių.
  • Jaunimo švietimas apie ŽIV ir kitas lytiškai plintančias infekcijas.

Kas pasauliui teikia vilties?

Infekcijos plitimo tempus nepavyks visiškai sustabdyti, kol nebus išrasta vakcina. Specialistai greitų pokyčių šioje srityje neprognozuoja. Bandomos vakcinos sukelia imuninį atsaką, skatina antikūnų gamybą. Tačiau lieka labai daug klausimų ir neaiškumų: ar užteks tų antikūnų, kad patekęs į žmogaus organizmą imunodeficito virusas jo neužkrėstų. Kol kas nežinoma, kokie tyko pavojai, kaip po dešimties ar daugiau metų jausis vakcinuotas žmogus. Kyla klausimas – ką vakcinuoti? Visus naujagimius? Jaunimą? Visą visuomenę? Gėjus? Vartojančiuosius narkotikus? Biologiniai, medicininiai aspektai susipina su socialiniais, etiniais bei ekonominiais. Todėl ateitis priklauso gerai žinomiems ir naujiems biologinės prevencijos metodams.